užstalis

ùžstalis sm. (1) NdŽ, FrnW, KŽ; M, L, Rtr 1. Skd žr. užstalė: Jaunoji apvainikuota sėdi ùžstaly JI97. Kada jau buvome užkandę ir užgėrę, persiprašiau iš užstalio atsikeldamas A1885,137. Leiskiat muni iš ùžstalio Yl. Po tam sėskie į užstalį ir išgerkie vyno rš. Jokūbas iš užstalio atsikėlė LzP. Svečiai lygos, varinėjo kits kitą į užstalį Žem. ║ Žemės ūkio klausimas ėmė užstaly vyrauti Pt. 2. NdŽ vieta bažnyčioje už grotelių.